Ar reikia žymėti AI sugeneruotą turinį pagal EU AI Act? Ką iš tikrųjų sako 50 straipsnis

Pastaraisiais mėnesiais socialiniuose tinkluose vis dažniau galima pamatyti teiginius, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. visos įmonės, naudojančios dirbtinį intelektą (AI) kurdamos nuotraukas, vaizdo įrašus ar tekstus, privalės tokį turinį pažymėti.

Tai skamba paprastai, tačiau nėra visiškai tikslu.

Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas (EU AI Act) tikrai įveda naujas skaidrumo pareigas, tačiau jis nesako, kad kiekvienas AI panaudojimo atvejis automatiškai reiškia pareigą pažymėti turinį.

Svarbu suprasti, kam konkrečiai taikomas AI Act 50 straipsnis ir kokiose situacijose atsiranda skaidrumo pareiga.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, ką iš tiesų numato 50 straipsnis, kuo skiriasi AI sistemų tiekėjų ir naudotojų pareigos, kada gali reikėti žymėti AI sukurtą turinį ir kokias klaidas dažniausiai daro įmonės.

2026 m. rugpjūčio 2 d. – kas iš tikrųjų įsigalioja?

Nepaisant pastarųjų Digital Omnibus pakeitimų, kurie atidėjo kai kurių aukštos rizikos AI sistemų reikalavimų taikymą iki 2027–2028 m., AI Act 50 straipsnio skaidrumo pareigos lieka galioti nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.

Tai reiškia, kad nuo šios datos pradeda galioti reikalavimai dėl:

Vis dėlto svarbu suprasti, kad ne visos šios pareigos taikomos toms pačioms organizacijoms.

AI sistemos tiekėjas ar naudotojas? Kodėl šis skirtumas svarbus

Tai bene svarbiausias skirtumas, kurio dažnai trūksta viešose diskusijose.

AI Act aiškiai skiria du subjektus:

Dauguma Lietuvos įmonių, naudojančių ChatGPT, Microsoft Copilot, Claude ar Midjourney, yra diegėjai, o ne tiekėjai.

Tai svarbu todėl, kad skirtingos AI Act 50 straipsnio dalys taikomos skirtingiems subjektams.

Tiekėjų pareigos

50 straipsnio 1 ir 2 dalys numato pareigas AI sistemų tiekėjams.

Pavyzdžiui, generatyvinio AI kūrėjai turi užtikrinti, kad jų sistemų sugeneruotas turinys galėtų būti atpažįstamas mašininiu būdu (angl. machine-readable), pavyzdžiui, naudojant techninius metaduomenis ar kitus sprendimus.

Tai nėra pareiga įmonei, kuri tiesiog naudoja ChatGPT savo rinkodaros tekstams.

Diegėjų pareigos

Įmonėms daug aktualesnės yra 50 straipsnio 3 ir 4 dalys.

Jos reglamentuoja:

Todėl daugumai Lietuvos įmonių svarbiausiu klausimu turėtų būti - ar mūsų paskelbtam turiniui taikoma skaidrumo pareiga.

Kada AI naudojimas nesukelia pareigos žymėti turinį?

Socialiniuose tinkluose dažnai pasitaiko teiginys:

„Jeigu AI prisidėjo prie turinio kūrimo – jį reikia pažymėti."

Tai nėra AI Act tekstas.

Priešingai, pats reglamentas numato situacijas, kai papildomo žymėjimo pareigos nėra.

Viena svarbiausių išimčių numatyta 50 straipsnio 2 dalyje.

Jeigu AI naudojamas tik kaip pagalbinė standartinio redagavimo priemonė arba jis iš esmės nepakeičia naudotojo pateiktų duomenų ar jų semantinės prasmės, papildomi techniniai ženklinimo reikalavimai netaikomi.

Praktikoje tai reiškia, kad tokie veiksmai kaip:

paprastai nepatenka į tas situacijas, dėl kurių AI Act nustato papildomas skaidrumo pareigas.

Kaip AI Act vertina tekstą, nuotraukas ir vaizdo įrašus?

50 straipsnyje nėra vienos bendros taisyklės visam AI sugeneruotam turiniui.

Skirtingoms turinio rūšims taikomi skirtingi reikalavimai.

AI sugeneruotas tekstas

Jeigu ChatGPT padėjo parašyti:

tai toks tekstas paprastai automatiškai neturi būti žymimas.

AI Act 50 straipsnio 4 dalis kalba tik apie AI sugeneruotą tekstą, kuris skelbiamas informuojant visuomenę viešojo intereso klausimais.

Net ir tokiu atveju taikoma svarbi išimtis – jeigu tekstą peržiūrėjo žmogus ir už jo paskelbimą atsako fizinis ar juridinis asmuo, papildoma žyma gali būti nereikalinga.

AI sugeneruoti vaizdai, garsas ir vaizdo įrašai

Čia situacija sudėtingesnė.

AI Act daug dėmesio skiria sintetiniam turiniui, kuris gali būti suvokiamas kaip autentiškas.

Būtent todėl didžiausias dėmesys skiriamas vadinamiesiems deepfake sprendimams.

Kas laikoma deepfake pagal AI Act?

Pagal AI Act 3 straipsnio 60 punktą deepfake – tai AI sugeneruotas arba reikšmingai pakeistas vaizdas, garsas ar vaizdo įrašas, kuris panašus į egzistuojantį asmenį, objektą, vietą, subjektą ar įvykį ir gali atrodyti autentiškas arba tikroviškas.

Svarbu tai, kad reglamentas orientuojasi ne į jūsų ketinimus, o į patį turinį.

Argumentas:

„Mes juk nenorėjome nieko suklaidinti."

nebūtinai reiškia, kad skaidrumo pareiga netaikoma.

Kita vertus, kai kurios situacijos vis dar nėra iki galo aiškios.

Pavyzdžiui, ar visiškai AI sukurtas neegzistuojančio žmogaus portretas laikytinas deepfake?

Komisijos 2026 m. gegužės gairių projekte galima įžvelgti platesnę interpretaciją nei pažodinis AI Act tekstas, todėl šioje srityje teisinė praktika dar formuojasi.

Praktiniai pavyzdžiai: kada AI sugeneruotą turinį gali reikėti žymėti?

Ar reikia žymėti AI sukurtas produktų nuotraukas?

Tai vienas dažniausių klausimų elektroninėje prekyboje.

Pavyzdžiui:

Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad visais tokiais atvejais automatiškai atsiranda pareiga pažymėti turinį.

Būtent dėl tokių praktinių situacijų Europos Komisija rengia išsamias AI Act gaires, o kai kurios jų interpretacijos vis dar gali keistis.

Digital Omnibus pakeitimai: kas pasikeitė?

2026 m. gegužės mėn. pasiektas susitarimas dėl Digital Omnibus šiuo metu jau yra formaliai patvirtintas – birželio 16 d. jį patvirtino Europos Parlamentas, o birželio 29 d. – ir Europos Sąjungos Taryba. Beliko oficialus paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kurio tikimasi dar prieš 2026 m. rugpjūčio 2 d.

Pagal šiuos pakeitimus generatyvinės AI sistemos, kurios rinkai buvo pateiktos iki 2026 m. rugpjūčio 2 d., tiekėjams suteikiamas pereinamasis laikotarpis iki 2026 m. gruodžio 2 d. įgyvendinti 50 straipsnio 2 dalies techninius ženklinimo (machine-readable marking) reikalavimus.

Svarbu pabrėžti, kad ši išimtis taikoma tik AI sistemų tiekėjams ir tik techniniam ženklinimui.

Ji neatidėjo kitų 50 straipsnio pareigų, įskaitant deepfake turinio atskleidimą ar kitus skaidrumo reikalavimus, kurie ir toliau pradedami taikyti nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.

Ką tai reiškia Lietuvos įmonėms?

Jeigu jūsų įmonė naudoja ChatGPT, Claude, Gemini, Microsoft Copilot ar kitus AI įrankius rinkodaroje, greičiausiai esate AI sistemos diegėjas, o ne tiekėjas.

Todėl jūsų pagrindinis uždavinys nėra rūpintis techniniais vandens ženklais ar mašininiu ženklinimu.

Svarbiausia suprasti:

Kokios baudos numatytos už AI Act pažeidimus?

Nors AI Act pirmiausia siekia skatinti atsakingą AI naudojimą, už skaidrumo pareigų pažeidimus gali būti taikomos reikšmingos administracinės baudos.

Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, jos gali siekti iki 15 mln. eurų arba 3 % pasaulinės metinės įmonės apyvartos (taikoma didesnioji suma).

Todėl įmonėms verta ne tik susipažinti su reglamento reikalavimais, bet ir dokumentuoti, kaip priimami sprendimai dėl AI sugeneruoto turinio naudojimo ir žymėjimo.

5 klausimai prieš publikuojant AI sugeneruotą turinį

Prieš paskelbdami AI pagalba sukurtą turinį, rekomenduojame atsakyti į šiuos klausimus:

Išvada

EU AI Act aiškiai atskiria AI sistemų tiekėjų ir diegėjų pareigas, skirtingai vertina tekstą, vaizdus, garsą ir vaizdo įrašus bei numato konkrečias išimtis. Daugumai Lietuvos įmonių svarbiausia ne automatiškai žymėti kiekvieną AI panaudojimo atvejį, o suprasti, kada ir kodėl konkrečiam turiniui taikomos AI Act 50 straipsnio skaidrumo pareigos.

Todėl geriausia praktika šiandien – turėti aiškią vidinę AI naudojimo tvarką, dokumentuoti priimtus sprendimus ir sekti Europos Komisijos gaires, kurios toliau tikslina praktinį reglamento taikymą.

Naudoti šaltiniai